I. Edicións críticas: Michaëlis (1990 [1904]: I, 295-296 [= LPGP 961]); Piccat (1995: 159-160); Littera (2016: II, 502-503).
II. Outras edicións: Molteni (1880: 114); Carter (2007 [1941]: 88-89); Machado & Machado (1950: II, 53-54); Arbor Aldea (2016b); Rios Milhám (2018a: II, 255).
1 Sennor] ennor A 2 vos] uus A; min] mi B 3 vos] uus A 4 vos] uus A 5 vos] uus A 7 Por] Per B; sazon] saizō B 8 vos] uus A 9 vos] uus A 13 Ai mia] E nha B 14 vi sempre] semp’ ui B 15 vos] uus A; min] mi B
2 vos] vus Michaëlis, Piccat 3 vos] vus Michaëlis, Piccat 4 vos] vus Michaëlis, Piccat 5 vos] vus Michaëlis, Piccat 8 vos] vus Michaëlis, Piccat 9 vos ... vos] vus ... vus Michaëlis, Piccat 11 vos] vus Michaëlis, Piccat 15 vos] vus Michaëlis, Piccat 16 vos] vus Michaëlis, Piccat 17 vos] vus Michaëlis, Piccat 19 min] mi Michaëlis, Littera
Esquema métrico: 3 x 10a 10b 10b 10a 8C 8C + 8c 8c (= Tav 160:277)
A variante de B, con inversión da orde dos elementos (sempre vi), é tamén lexítima e mesmo redistribúe harmonicamente os acentos métricos do verso. De todos os modos, a lección de A repite formalmente a secuencia xa presente na estrofa anterior (v. 8).